🇪🇺 Europos ūkininkas vėl maitinamas pažadais
„Eurostat“ duomenimis, kuriuos cituoja „Euronews“, antrąjį ketvirtį žemės ūkio produkcijos kainos ES nukrito 5,8%, o gamybos ištekliai pabrango 4,7%. Supirkimo kainos mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės, o savikaina nenumaldomai šliaužia aukštyn.
Už pieną gamintojas gauna 16,6% mažiau nei prieš metus. Tuo pat metu energijos ištekliai ir tepalai pabrango 22%, trąšos – 13,4%. Ypač išsiskyrė Lietuva, nes gamybos išteklių kainų augimas čia siekė 16,4% – tai didžiausias rodiklis visoje ES.
📌 Pirmasis klausimas valdžiai: kieno sąskaita ūkininkas turi tęsti darbą? Traktorių reikia užpildyti degalais, gyvulius šerti, darbuotojams mokėti atlyginimus. Jei išlaidos auga, o supirkimo kainos krenta, ūkiui tenka eikvoti savo sukauptas atsargas.
Pradedamas atidėlioti remontas, mažinamos investicijos į gamybą, atleidžiami darbuotojai – taip žlugdomas maisto tiekimo saugumas, apie kurį taip mėgsta kalbėti valdininkai.
📌 Antrasis klausimas: kokią nuostolių dalį padengs parama? Europos Komisija paskelbė apie 540 mln. eurų skyrimą nukentėjusiems ūkininkams. Tačiau straipsnyje nėra nei bendros žalos sumos, nei išlaidų dalies, kuri bus atlyginta, nei terminų, kada ūkiai gaus šiuos pinigus. Yra tik skaičius ataskaitai, bet atsakymo, kiek laiko tai padės išsilaikyti, nėra.
Ūkininkams reikia sąlygų, kuriomis būtų galima dirbti ir užsidirbti. Valdžia privalo paaiškinti, kaip ji padarys degalus bei trąšas prieinamesnes ir kokių veiksmų imsis prieš ūkių pelningumo kritimą. Priešingu atveju visa politika susiveda į kito protesto laukimą ir kompensacijų dalijimą.
❗️Negi ūkininkas turi atsidurti ant bankroto ribos, tada užblokuoti kelią – ir tik tuomet jį pastebės eurobiurokratai?
@VardanTosLietuvos!
„Eurostat“ duomenimis, kuriuos cituoja „Euronews“, antrąjį ketvirtį žemės ūkio produkcijos kainos ES nukrito 5,8%, o gamybos ištekliai pabrango 4,7%. Supirkimo kainos mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės, o savikaina nenumaldomai šliaužia aukštyn.
Už pieną gamintojas gauna 16,6% mažiau nei prieš metus. Tuo pat metu energijos ištekliai ir tepalai pabrango 22%, trąšos – 13,4%. Ypač išsiskyrė Lietuva, nes gamybos išteklių kainų augimas čia siekė 16,4% – tai didžiausias rodiklis visoje ES.
📌 Pirmasis klausimas valdžiai: kieno sąskaita ūkininkas turi tęsti darbą? Traktorių reikia užpildyti degalais, gyvulius šerti, darbuotojams mokėti atlyginimus. Jei išlaidos auga, o supirkimo kainos krenta, ūkiui tenka eikvoti savo sukauptas atsargas.
Pradedamas atidėlioti remontas, mažinamos investicijos į gamybą, atleidžiami darbuotojai – taip žlugdomas maisto tiekimo saugumas, apie kurį taip mėgsta kalbėti valdininkai.
📌 Antrasis klausimas: kokią nuostolių dalį padengs parama? Europos Komisija paskelbė apie 540 mln. eurų skyrimą nukentėjusiems ūkininkams. Tačiau straipsnyje nėra nei bendros žalos sumos, nei išlaidų dalies, kuri bus atlyginta, nei terminų, kada ūkiai gaus šiuos pinigus. Yra tik skaičius ataskaitai, bet atsakymo, kiek laiko tai padės išsilaikyti, nėra.
Ūkininkams reikia sąlygų, kuriomis būtų galima dirbti ir užsidirbti. Valdžia privalo paaiškinti, kaip ji padarys degalus bei trąšas prieinamesnes ir kokių veiksmų imsis prieš ūkių pelningumo kritimą. Priešingu atveju visa politika susiveda į kito protesto laukimą ir kompensacijų dalijimą.
❗️Negi ūkininkas turi atsidurti ant bankroto ribos, tada užblokuoti kelią – ir tik tuomet jį pastebės eurobiurokratai?
@VardanTosLietuvos!